Tik pasibaige žiema, da tik pirmas pavasaria dienas, tik kova pradžia, e povosaris tiaip skaniai inžnyba šykynen, kad visi aplinkas gaspadoriai nebesumoja kų jiem ir daryt. Linda iš gryčių. Dideliais žingsniais lakste pa kiemų, Iš viena kumpa kitan nešioja pagalius ir lintgalius, kojam sparde žemen inšalusius padargus, runkiaja žiemu sniegan pamestus inrankius. E kai pa kelių denų vėl atšala, visi apsramina, bande spiestis arčiau pečiaus, bet nežulys subinej nebepraina, nars tu kų. Niekur nebesdėsi, žiema baigės.
Bičiuliai aludariai, pa svirnus ir seklyčias jau kilnoja maišus su salyklu. Teliuskuoja bačkelas. Mirka kubilus ir mazgoja visokius sūdus, rykus. Gimines ir susiedai vedina gryčias, a na kiema renka, kavoja visokias žemas sarmatas. Dainušnikai ir muzikontai, katre da na Užgvenių kažkur išverstuos kailiniuos kirmyja, trina sunarius, miklina pirštus. Gaspadynes jau suka galvas, mįslija, kų čia gardesnia šemiat raikes unt stala padėt, kad būt mundriau kaip pas kaimynes, kad bent kiek pasimudruot. A visake užjūrių, užusienių svečiai, ubagai, valkatas po karčiamas, po kermošius, runkioja gandus ir žinias tikriausias. Ba jau visi žyna, kad septynias savaites pa Velykų, Sekmynių išvakarės visi renkames Indrioniškin alaus daryma talkon. Visi visi kapon…
Jau renkas didžiausias būrys bičiulių aludarių, alučia mėgėjų ir smagių gėrėjų, alaus putas garbintojų iš plačias apylinkes ir talimesnių kraštų. Vėl gordų olų darysima, senų aludarių pamokymų klausysima, makinsmems ir kitus makinsma. Vėl gardžiai koštuvių alutį ragausima ir prie bendra stala susėdy kas kų atsinešy pasdalindami, kusima. Oj bus interesna – kų nežinama sužinot, kas neragauta – paragaut, kas seniai užumiršta – atsmint ir nauja atrast.
Tai be gaišas dedam unt stalų kų turim geriausia, gardžiausia, sačiausia. Kas alučia bačkelų, kas kakį skanumynų – iš klates ar na lintynas. Kas pamokymus, posakas, kas dainas ir šokius. Renkames garbint mūsų papračių ir švyst mūsų bendrystes.
SEKMINIŲ SAMBARIAI 2024.05.18. Andrioniškio aikštėje prie bendruomenės namų.